- pabučiuoti
- pabučiúoti vksm. Pabučiãvo tė́vui (į) rañką.
.
.
pabučiuoti — tr., intr. K; R palytėti lūpomis (bučiuojant): Pabučiavo žemę, paskui į ranką tėvams Sz. Pabučiuok dėdei ranką Sv. Nei pačios, nei marčios, kas gi mane pabučiuos? NS482. ^ Staselė nabagelė vėl kaip pabučiuota (nusiminusi, nuliūdusi) sėda Plt. Ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
atbučiuoti — tr. 1. pabučiuoti už pabučiavimą: Atbučiavo juos atvirai po visų akių LC1878,44. 2. bučiuojant atsisveikinti: Vilius lyg drovėdamasis, beveik galima sakyti – pro šalį bėgdamas, atbučiuoja Grėtę I.Simon. | refl.: Vyras jau vežime sėdi, o žmona vis … Dictionary of the Lithuanian Language
subučiuot — subučiuoti tr., intr. pabučiuoti: Subučiuok mamūnei ranką Dr. Į ranką subučiavau pribėgęs Šts. | refl.: Tuoj jiedu susisveikinę, susibučiavę Sln. bučiuoti; apsibučiuoti; atbučiuoti; įsibučiuoti; išbučiuoti; nubuči … Dictionary of the Lithuanian Language
kalėdoti — kalėdóti vksm. Pabučiúoti rañką kalėdójančiam kùnigui … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
popiežius — pópiežius dkt. Ji̇̀s norėjo pabučiúoti pópiežiui rañką … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apsibučiuoti — Jrb pasibučiuoti: Apsibučiuoja ir ažmiega Brsl. bučiuoti; apsibučiuoti; atbučiuoti; įsibučiuoti; išbučiuoti; nubučiuoti; pabučiuoti; prisibučiuoti; subučiuot; … Dictionary of the Lithuanian Language
bučiū — bùčiū interj. sakoma liepiant pabučiuoti: Bùčiū ranką! Ds. Bùčiū dėdei ranką! Š … Dictionary of the Lithuanian Language
bučtelėti — bùčtelėti, ėja, ėjo intr. trumpai, greitai pabučiuoti: Bučtelėjo į rankutę rš … Dictionary of the Lithuanian Language
caktelėti — càktelėti, ėja ( ia), ėjo 1. intr. captelėti, takštelėti: Jau man keli lašai càktelėjo! Srv. 2. intr. klestelėti, atsisėsti: Barbutė caktelėjo ant slenksčio S.Čiurl. 3. tr. pakštelėti, pabučiuoti: Ji caktelėjo) jį į žandą A.Vencl … Dictionary of the Lithuanian Language
cvaktelėti — cvàktelėti, ėja ( ia), ėjo intr., tr., cvãktelėti suduoti, taukštelėti: Cvàktelėjo į kaktą sprigtą Skr. Kažkas cvàktelėjo akmenim į galvą ir nubėgo Vad. ║ įkirsti, įgelti: Gyvatė cvàktelėjo gyvoliui į prusnas, į koją, t. y. dyglį, kramę… … Dictionary of the Lithuanian Language